Ekspertai: individualių namų užsakovai neįvertina investicijų atsiperkamumo
Remiantis statybos specialistų apklausos rezultatais, rinkoje nėra poreikio statyti energetiškai efektyvių namų. Taip mano net 76 proc. respondentų, kurie nestato ar neprojektuoja beveik nulinės energijos pastatų. Apie ES direktyvą, kuri gali paskatinti tokių namų poreikį, žinojo 80 proc. respondentų. Specialistų apklausą Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir kompanijos AEROC užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus”.
„Teigti, kad visiškai nėra energetiškai efektyvių namų poreikio, negalime. Tačiau jis yra nepakankamas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji, pati svarbiausia, yra ta, kad būsimų individualių namų savininkai neįvertina didesnių investicijų atsiperkamumo. Žmonės paprasčiausiai nepaskaičiuoja, kad pasistatę aukštos energinio naudingumo klasės namą ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys, nes už šildymą mokės mažiau, – kalba kompanijos AEROC vadovas Alvidas Musius. – Antroji priežastis – patiems specialistams vis dar trūksta kompetencijos, kad įtikintų užsakovus statyti aukštos energinio naudingumo klasės namus.”
Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, Lietuvoje šiandien sertifikuoti yra 4224 gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai, tarp kurių A ir A+ klasės namų – tik 8. Daugiausia yra sertifikuotų C klasės namų (47 proc.). Tyrimo dalyviai taip pat nurodė, kad dažniausiai stato ar projektuoja C klasės namus. Taip atsakė 44 proc. respondentų.
„Pagal šiandien galiojančius teisės aktus minimalūs energinio
naudingumo reikalavimai naujiems pastatams – C klasė. Ir tai yra viena
pagrindinių priežasčių, kodėl šios klasės sertifikuotų gyvenamųjų namų
Lietuvoje šiandien daugiausia, – komentuoja Nacionalinės pasyvaus namo
asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis. – Bet didesnė problema ta, kad
žmonės C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors ji – žemiausia riba,
kurią privaloma pasiekti”.
Anot Aido Vaičiulio, įsigaliosianti ES direktyva, pagal kurią nuo 2020
m. mūsų šalyje visi naujai statomi gyvenamieji namai turės būti
energetiškai efektyvūs, gali būti viena iš priemonių, kuri paskatins
žmones susimąstyti apie didesnių investicijų atsiperkamumą. O tai,
tikėtina, sukurs poreikį statyti aukštos klasės namus.
Apie direktyvą žinančių respondentų buvo teiraujamasi, kokių pokyčių
galima tikėtis jai įsigaliojus. Daugiausia (86%) nurodė, kad naujai
statomų individualių namų, kurie atitiks direktyvą, vertė bus aukštesnė
už anksčiau pastatytus individualius namus. Taip pat buvo manančių, kad
padidės statybų kaina (78%), aukštesni reikalavimai sulėtins rinką
(22%), bet pagerins darbų ar statinių kokybę (29%). Beveik pusė (45
proc.) respondentų pripažino, kad specialistams trūksta kompetencijos
energetiškai efektyvių namų tema ir pažymėjo, kad direktyvos
reikalavimai skatins specialistus kelti kvalifikaciją.
„Būtent tai, kad naujus reikalavimus atitinkančių namų vertė bus didesnė
už dabar esančius rinkoje, ir turėtų žmones skatinti dar nelaukiant
direktyvos įsigaliojimo datos statyti energetiškai efektyvius namus. Juk
investicijos į namo statybą šiandien būtų tik apie 10 proc. didesnės, o
nauda – akivaizdi”, – kalba AEROC vadovas.
„Vilmorus” atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 302 respondentai – architektai (31 proc.), projektuotojai (36 proc.) ir statybos darbų vadovai arba jų įgalioti darbuotojai (33 proc.). Tarp respondentų dominavo statantys ar projektuojantys individualius (86 proc.) ir komercinius (73 proc.) pastatus. Kiek mažiau respondentų nurodė daugiabučių projektavimą ar statybą (55 proc.). Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėnesį.