Energiškai pasyvūs daugiabučiai namai – prabanga ar būtinybė?

Pasyvusis namas – pastaruoju metu dažnai linksniuojama sąvoka, nusakanti statinio kokybės bei ekonomiškumo standartą. Mažai energijos vartojantis namas, natūralu, negali atsirasti be konkrečių sprendinių. Kokie jie ir ar Lietuvoje pasyvieji daugiabučiai namai taps ateities realybe?

(AUTORIUS: IEVA MAČIULYTĖ, EGIDIJA LEKAVIČIENĖ)

Energinio efektyvumo požiūriu visiems namams, tiek daugiabučiams, tiek individualiems, keliami vienodi reikalavimai, tačiau statant daugiabutį energinį efektyvumą pasiekti lengviau. Tai didele dalimi lemia palankesnis daugiabučio pastato tūrio ir grindų ploto santykis: juk daugiabutyje yra butų, kurie turi tik dvi ar net tik vieną išorinę sieną.

Pagrindiniai energiškai efektyvaus namo parametrai

1. Pastatas turi vientisą apvalkalą, kurį sudaro visi išoriniai elementai: sienos, stogas, lubos ir pan. Energiškai efektyvų namą galėtume palyginti su termosu: termosas neturi siūlių, jo danga vientisa, todėl taip gerai sulaiko šilumą.

2. Sandarumas nepriekaištingas per visą pastato perimetrą. Sandarumas – vienas svarbiausių būsto kokybės kriterijų ir, tenka apgailestauti, kad ilgai jis buvo nepelnytai ignoruojamas. Sandarumo rodiklis parodo, kiek patalpos oro pasikeičia per valandą esant tam tikro dydžio slėgių skirtumui. A energinės klasės būstuose šis rodiklis turi būti ne didesnis nei n50 ≤0,6/h, t. y. veikiant dirbtinai sukeltam slėgiui, panašiai kaip stipriai vėjuotą dieną, oras patalpoje natūraliai turi apsikeisti mažiau nei vieną kartą per valandą(palyginkite – senos statybos pastatų sandarumo rodiklis yra 3,5, renovuojamų – apie 1,5). Gamtoje, kaip žinoma, visi ir viskas eina lengviausiu keliu, kur pasipriešinimas menkiausias, taigi ir šiluma, radusi mažiausią plyšelį ar nesandarią siūlę, „nutekės“ į išorę.

3. Namas tinkamai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Dažniausiai energiškai efektyvaus pastato įėjimas projektuojamas šiaurinėje pusėje, o saulėtosios pastato pusės langai parenkami tinkamo dydžio, nes jie – puikus nemokamos šilumos šaltinis. Langai turi gerai sulaikyti šilumą, bet ir turėti didelį saulės spindulių pralaidumo koeficientą. Be to, būtina išnaudoti ir kitus įmanomus šilumos šaltinius, turint omenyje, kiek name bus apšvietimo taškų, kiek gyvens ar dirbs žmonių ir pan. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad kiekvienas žmogus – tai maždaug 200 W galios „šildytuvėlis“.

4. Išvengta vadinamųjų šilumos tiltelių, visos kraštinės, kampai, sandūros ir kitos vietos, per kurias gali nutekėti šiluma, yra tinkamai sumontuotos ir nepalikta „kelio“ šilumos nuotėkiui. Dėl susidarančių šilumos tiltelių krinta patalpų temperatūra, įsiveisia pelėsis, todėl ypač svarbu, kad pastatas būtų suprojektuotas ir pastatytas gerai, o skirtingose tos pačios patalpos vietose pliusinės temperatūros svyravimai neviršytų kelių laipsnių.

5. Įdiegta priverstinė (rekuperacinė) vėdinimo sistema. Žmogus iškvepia anglies dvideginį, o jo gyvybinei veiklai būtinas deguonis, tad labai svarbu patalpose užtikrinti normalų šių elementų santykį.

Visi penki pagrindiniai elementai turi būti užtikrinti jau namo projektavimo stadijos metu ir vėliau – statant pastatą. Praktika rodo, kad pirmu smuiku šiame procese turi griežti projektuotojai. Jei projektas bus išbaigtas, teliks tinkamai organizuoti statybą ir ją prižiūrėti, nebereikės statybų aikštelėje „išradinėti dviračio“. Būtinas elementas – visų grandžių kontrolė ir, rekomenduotina, kad ją atliktų trečioji šalis, nepriklausomas vertintojas. Pagal energinio efektyvumo technologijas pirmiausia turi būti patikrintas projektas ir įvertinta, ar pagal tai, kas suprojektuota, gali būti pastatytas energiškai efektyvus daugiabutis namas.

medžiagų parinkimas, tad statybos procesas turi būti užbaigiamas viso statinio patikra. Jei bent vienas iš penkių pagrindinių elementų pažeidžiamas, atsiranda nukrypimų nuo normos ir kyla viena iš dviejų grėsmių: arba sukuriama nesveika, „uždususi“ gyvenamoji aplinka, arba pastatas nesandarus ir jo šiluma eina vėjais. Nacionalinė pasyvaus namo asociacija suinteresuota, kad būtų statoma kuo daugiau energiškai efektyvių daugiabučių namų, nes didžioji dalis Lietuvos žmonių (apie 60 %) gyvena būtent daugiabučiuose. Tačiau energiškai efektyvių namų daugėja ne taip greitai, kaip norėtųsi. Rinka greičiau ugdė jų poreikį, nei plėtotojai tokius namus statė. Iš dalies taip nutiko dėl to, kad dalis plėtotojų vis dar prisibijo kainų skirtumo, mat energiškai efektyvūs namai apie 10 % brangesni pastatyti. Bet iš tiesų, kaip parodė praktika, didžiausią įtaką kainų skirtumui turi statytojų kompetencija – žinios ir patirtis. Yra buvę atvejų, kai pastatyti pirmąjį energiškai efektyvų namą įmonei atsiėjo 12 % brangiau nei žemesnio energinio efektyvumo koeficiento, o antrąjį energiškai efektyvų namą tie patys statytojai, pasisėmę žinių ir patirties, sugebėjo pastatyti jau tik 6 % brangesnį. Žinių spragas užpildo ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos rengiami mokymai, per kuriuos vokiečių specialistai dalijasi ne tik susistemintomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktiškai įgyta patirtimi. Nuo 2016 m. visi statomi daugiabučiai namai turės atitikti A energinio efektyvumo klasę, nuo 2018 m. – A+ klasės, o nuo 2020 m. – A++ klasės kriterijus. A klasė yra pagrindinė, ir šios klasės pastatų energinis efektyvumas ateityje nesunkiai gali būti pagerintas naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šildymo sistema energiškai efektyviam būstui

Vienas pagrindinių inžinerinių sprendimų energiškai efektyviuose namuose yra šildymo sistema. Projektuotojai nebeįsivaizduoja konvekcinio šildymo radiatoriais naujai statomuose namuose, tad renkasi grindinį šildymą, nes jis geriausiai suderinamas su pasyviųjų namų tendencijomis bei atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulės, biokuro ir geoterminė energija.

„Norint išvengti šilumos nuostolių, būtina tinkamai suplanuoti sistemos parametrus ir parinkti tarpusavyje derančius konstrukcinius elementus. Vamzdžiai, tvirtinimo elementai, jungtys, kolektoriai, patalpų valdymo automatika, vandens temperatūros ir cirkuliacijos mazgas turi būti planuojami kaip viena sistema. „Uponor“ grindinis šildymas yra paremtas žema temperatūra (vidutiniškai 30–35 °C).

Visų pirma dėl sistemos veikimo žemos temperatūros režimu iki minimumo sumažinami energiniai šilumos nuostoliai magistraliniuose tinkluose. Antra, šilumos siurblių technikoje 1 °C sumažinus paduodamą temperatūrą, apie 2 % sumažėja ir energijos sąnaudos.

Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindinio šildymo sistemą galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą nei šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pati šiluma. Tai leidžia bendras šildymo sąnaudas sumažinti apie 12 %. Akivaizdu, kad žemi parametrai ir tolygus šilumos perdavimas užtikrina aukštą visokeriopą komfortą“, – sako UAB „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas.

Kombinuotos funkcijos – darnus sprendimas

Spindulinio grindinio šildymo sistema gali būti kombinuota ir atitikti dvi paskirtis – šildyti ir vėsinti. Vėsinimo funkcija, naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją, gali ir visai nieko nekainuoti. Tai įmanoma naudojant pastato perdangą. Betono akumuliacinės savybės tikslingai pritaikomos perteklinei ar pigiausiu laiku gaminamai energijai. Vasaros naktimis oro energija atvėsintos konstrukcijos puikiai vėsina patalpas dieną.

„Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje net karščiausią liepos mėnesį oro temperatūra naktį nukrenta žemiau nei 17 °C. Nakties oras, tekėdamas per aušyklės šilumokaitį, atvėsina vandenį, cirkuliuojantį perdangose įlietuose vamzdžiuose, kurie atvėsina konstrukciją iki 20 °C. Atvėsinta konstrukcija spinduliniu būdu vėsina patalpas visą dieną nemokamai. Energija perduodama ją išspinduliuojant. Tai pats natūraliausias ir sveikiausias šildymo bei vėsinimo būdas“, – teigia I. Jankauskas.

Grindinis šildymas valdomas modernia, patogia, automatizuota elektronine kontrolės sistema, kuri užtikrina efektyvų šildymo sistemos naudojimą žmogaus poreikiams.

„Uponor“ sukūrė impulsų principu veikiančią kontrolės sistemą paviršiams šildyti. Ji stebi, analizuoja ir prisiderina prie atskirų patalpų šilumos poreikių. Racionaliai kontroliuojant skirtingus šilumos energijos sąnaudų scenarijus skirtingu paros metu ar, kai namie nieko nėra, taip pat galima gerokai sumažinti sistemos eksploatavimo sąnaudas per šildymo sezoną. Visa tai leidžia palaikyti komfortiškas sąlygas ir eliminuoti valdymo nuostolius – bandymai parodė, kad sutaupoma iki 8 % šilumos sąnaudų. Tinkamai sukomplektuotą sistemą galima valdyti ir per nuotolį SMS žinutėmis, internetu ar išmaniaisiais įrenginiais“, – teigia UAB „Uponor“ projektų vadovas.

Investicija į gerovę

„Būtų mano valia, visus daugiabučius namus liepčiau projektuoti ir statyti taip, kad jie būtų pasyvieji, nes pasyvusis namas – tai aukščiausiai iškelta reikalavimų kartelė, rimtas iššūkis projektuotojams, statybų bendrovėms ir techniniams prižiūrėtojams. Labai svarbu, kad namas taptų pasyvus ne tik „popieriuje“, bet ir realiame gyvenime, o tam pasiekti reikalingi ne tik teoriniai, bet ir jau eksploatuojamo pastato sunaudojamos energijos skaičiavimai. Sėkmingai įgyvendintus projektus reikėtų labiau garsinti, parodant, kiek jų naudotojams mažai kainuoja namų ūkio išlaikymas, gyvenant komfortiškomis sąlygomis. Teigiami pavyzdžiai galėtų pakeisti dalies žmonių mąstymą, nes nemaža jų dalis vis dar vertina šilumos izoliacijos darbus kaip išlaidas, kurias galima sumažinti pasirinkus pigiausią neaiškios kilmės ir savybių apšiltinimo medžiagą, plonesniu sluoksniu apšiltinus, pavyzdžiui, pamatus, pasamdžius pirmus pasitaikiusius statybininkus ir t. t. Pastato apšiltinimas šilumą izoliuojančia medžiaga – tai viena svarbiausių dedamųjų statant pastatą (ypač pasyvųjį), tai investicija į gerovę, kuria galima bus džiaugtis keliasdešimt metų“, – sako UAB „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski.

Bendrovė „Šilputa“, kaip ir dauguma pažangiausių Europos gamintojų, pasyviesiems namams siūlo aukščiausios kokybės polistireninį putplastį, kurio pritaikymo galimybės, statant pasyvųjį daugiabutį namą, labai didelės – EPS plokštes, atsižvelgiant į jų tipą, galima naudoti beveik visur: nuo pamatų ir perdangų iki fasadų ir stogo šiltinimo. Kadangi pasyviųjų pastatų apšiltinimo medžiagos sluoksnio storiai tikrai neploni, pasiteisina „pilkojo“ polistireninio putplasčio naudojimas.

Tausoti energiją padeda ir gera vėdinimo sistema

Siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai namai statomi šilti ir sandarūs. Deja, tačiau kartu su šilumos išsaugojimu apribojama ir oro apykaita, be kurios negalima užtikrinti gero mikroklimato bei tinkamos pastato konstrukcijų apsaugos.

Blogai išvėdintose patalpose negalime gerai išsimiegoti, jaučiamės pavargę, esame nedarbingi, mus supa nemalonūs kvapai, dulkės ir jose esantys ligų sukėlėjai. Nepašalinama susikaupusi perteklinė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis ir daug kitų nemalonių padarinių. Atsidarę langus ir taip vėdindami patalpas šiltą patalpų orą išleidžiame į lauką, o į pastatą patenka lauko oras, šaltuoju metu – šaltas ir taip sušyla nuo šildymo sistemos, tačiau to padarinys – brangesnis mokestis už šildymą.

UAB „TENKO Baltic“ – prekybinė ir inžinerinė bendrovė, dirbanti atsinaujinančių energijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų srityje. Ji siūlo sprendimus, lemiančius minimalias šildymo bei vėdinimo sistemų eksploatacijos sąnaudas.

„Mūsų įmonė ieško būdų, kaip klientams taupyti ir tausoti energiją, siūlo sprendimus, kurie ne tik leidžia mažinti išlaidas, bet ir suteikia galimybę tausoti ir saugoti gamtą. Pats tinkamiausias sprendimas – naudoti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Rekuperacinės vėdinimo sistemos „širdis“ – rekuperatorius, jo viduje yra specialus šilumokaitis, kuriuo panaudotas šiltas išmetamas lauk patalpų oras sušildo paimamą lauko orą, o šis vėliau tiekiamas į patalpas. Toks oro patekimas į patalpas užtikrina patalpų vėdinimą su šilumos atgavimu. Svarbu, kad rekuperatorius būtų kuo aukštesnio efektyvumo. Kuo didesnis efektyvumas, tuo daugiau šilumos sugrąžinama į patalpas. Dėl šios priežasties rekuperatorių „Renovent“ efektyvumas siekia 95 %“, – teigia UAB „TENKO Baltic“ specialistas Mindaugas Budrys.

Šių rekuperatorių pranašumai:

• „ šilumos sugrąžinimas / efektyvumas iki 95 %;
• „ šešiakampis plokštelinis kryžminio-priešpriešinio oro srauto šilumokaitis, dėl kurio konstrukcijose nesimaišo srautai, negrįžta kvapai (tualetai ir vonios kambariai jungiami į bendrą vėdinimo sistemą), užtikrinamas sistemos efektyvumas bei mažesnės eksploatavimo išlaidos;
• „ funkcija „Constant Flow“ – dėl užtikrintos vėdinimo sistemos oro srauto pusiausvyros išlaikomas aukščiausias rekuperatoriaus efektyvumas bet kokiomis sąlygomis;
• „ efektyvūs EC technologijos ventiliatoriai užtikrina minimalias elektros sąnaudas;
• „ itin tylūs (dėl vidinės korpuso dalies iš putų polistireno ir EC technologijos ventiliatorių);
• „ šiems aukšto efektyvumo įrenginiams nereikalingas tiekiamo oro šildytuvas, todėl gerokai mažėja ir eksploatacinės išlaidos.

„Tad įsirengę rekuperacinę vėdinimo sistemą ne tik mažiname pastato šilumos nuostolius ir taupome šiluminę energiją bei eksploatacines išlaidas, bet ir turime šviežią orą bei gerą mikroklimatą. Įsirengę vėdinimo sistemą, užtikriname pastatui reikalingą oro judėjimą, todėl galime pamiršti drėgmę namuose ir pelėsį. Dar vienas neabejotinas rekuperacijos pranašumas, kurį ypač vertina sveika gyvensena besidomintys ar mažų vaikų turintys žmonės, – tai oro išvalymas. Vėdinimas – tai ne tik oro cirkuliacija, bet ir dulkių, kietųjų dalelių, dervų, suodžių ir kt. mūsų sveikatai pavojingų kenkėjų išvalymas iš tiekiamo oro. Kaip puikiai visi žinome, didžiuosiuose miestuose oro tarša yra itin didelė, tad, jei jūsų namas yra netoli gatvės, jūs kasdien nuodijate savo organizmą. Štai rekuperatoriai jums siūlo išeitį, kaip to išvengti. Juose yra oro filtrai, valantys nešvarumus, tad jūsų organizmas apsaugomas nuo taršos“, – teigia M. Budrys.

KOMENTARAI

„Energinis efektyvumas yra tik viena iš gyvenimo kokybės dalių. Būstas žmogui turi būti ir patogus, ir komfortiškas gyventi, jis turi „augti ir tobulėti“ kartu su mūsų poreikiais, kurie kiekvienoje šeimoje yra labai skirtingi. Todėl ir būstas negali būti statomas pagal „vieno kurpalio“ principą ir dar be galimybės jį papildyti naujomis funkcijomis. Manau, kad energiškai efektyvių namų laukia šviesi ateitis, nes energijos resursai brangsta – tad tokiame pastate gyvenantis ar dirbantis vartotojas faktiškai tampa nepriklausomas nuo energinių resursų kainų, o tai ypač svarbu. Be to, svarbu paminėti ir ekologinę naudą – klientas taupo savo pinigus racionaliai naudodamas energiją ir kartu kuo mažiau teršdamas gamtą. „Jung“ gamina aukščiausios klasės pastatų automatikos sistemas, kurios leidžia itin racionaliai naudoti energiją pastatuose – tiek gyvenamuosiuose, tiek verslo.

Energija naudojama tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek jos tuo metu reikia. Kartu naudojant ir natūralius šaltinius, pavyzdžiui, saulę. Rekomenduojame įsirengti europinį standartą KNX atitinkančias sistemas. Jos nepriklauso nuo vieno gamintojo (daugiau nei 300 gamintojų dirba su šiuo standartu) – tai ne tik galimybė papildyti naujomis funkcijomis pasikeitus poreikiams, bet ir saugumas – net bankrutavus konkrečiam gamintojui, liks galinčių prižiūrėti sistemą.“

„Energijos taupymo požiūriu, kaip ir U vertė (šilumos perdavimo koeficientas), svarbus rodiklis yra oro pralaidumas. Naudojant skirtingomis medžiagomis apšiltintas sienų konstrukcijas įmanoma gauti labai gerus šilumos pralaidumo duomenis. Be to, ir sienų storis yra palyginti nedidelis. Tačiau, jeigu statybų metu kažkas atliekama bent šiek tiek netinkamai ir pastato konstrukcijose atsiranda kad ir pačių mažiausių plyšių, jie turi įtakos šilumos nuostoliams. Nepageidaujamą oro plyšių atsiradimą gali sukelti ir pastato eksploatacijos metu atsiradusios konstrukcijų bei šiluminės izoliacijos medžiagų deformacijos. Visa tai padidina pastato oro pralaidumą ir šildymo sąnaudas. „Aeroc“ sienų konstrukcijos yra paprastos, todėl statybos klaidų ar plyšių susidarymo galimybės yra minimalios. „Aeroc“ blokeliai turi specifinę konfigūraciją, blokelis viename gale turi vertikalią išpjovą, kuri mūrijimo metu užpilama tais pačiais blokelių klijais arba užpildoma montažinėmis putomis. Tokia mūro siena neturi plyšių ne tik horizontaliose siūlėse, bet ir vertikaliose. Be to, akytasis betonas turi uždaras poras ir yra nepralaidus orui. Naudojant kartu su blokais ir akytojo betono sąramas, visas pastatas automatiškai tampa nepralaidus orui. Svarbu ir tai, jog nėra sudaroma sąlygų šalčio tiltams susidaryti, nes būtent jiems atsiradus gali prireikti sudėtingų sprendimų jungiant skirtingas medžiagas. Akytojo betono pastatas dešimtis metų išlieka nepralaidus orui, nes jis metams bėgant nepleišėja, nepūna ir nereikia baimintis dėl graužikų žalos.“

„Energiškai efektyvūs ir pasyvieji namai yra visų mūsų ateitis. Turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją. Laikui bėgant, šalies įstatymų verčiami visi pradėsime statyti taupius ir aplinkai palankius namus. Jau kalbama apie ekologijos mokestį automobiliams, todėl panašūs mokesčiai ateityje gali būti pradėti taikyti ir pastatams. Senus, energiškai nenaudingus pastatus eksploatuoti kainuos daugiau.

Mūsų įmonė jau pastatė pirmąjį A energinio naudingumo klasės biurų pastatą „Grand Office“, todėl vis dažniau svarstome galimybę gyventojams pasiūlyti įsigyti ir A bei A+ energinio naudingumo klasės butus. Tikime, kad pradėsime juos statyti Kaune šalia Neries šiuo metu projektuojamame gyvenamajame kvartale.

Energiškai efektyvių ir pasyviųjų namų statyba nuo standartinės skiriasi tuo, kad projekto detalizavimo stadijos metu turi būti įvertinti net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi dalykai, pavyzdžiui: šiluminės izoliacijos tvirtinimo elementai, sudaromi šalčio tilteliai, langų rėmų šiluminės charakteristikos ir pan. Kitas labai svarbus dalykas – nepriekaištinga kokybė ir jos kontrolė.

Kai statinys pastatytas, atliekamas sandarumo testas. Jam pasiekti visų pastato išorės atitvarų sandarumui užtikrinti ir kontroliuoti reikalingas ne tik ypatingas dėmesys, bet ir žinios, kokiais sprendiniais, medžiagomis tai bus galima padaryti. Net ir menkiausias sandarumo trūkumas gali lemti bandymo rezultatus. Labai svarbus ir generalinio rangovo, kuris yra atsakingas už darbo projekto atlikimą, vaidmuo. Šios projektinės stadijos metu detalizuojami projektiniai sprendiniai, lemiantys energinį naudingumą, parenkama konkreti inžinerinė įranga bei medžiagos.

Generalinis rangovas turi užtikrinti visų projektinių sprendinių suderinamumą ir išpildymą taip, kad visų sprendinių ir įrangos rodiklių visuma tenkintų aukštus energinio efektyvumo parametrus.“

„Lietuvoje jau atsiranda energiškai efektyvių pastatų – pastatų, artimų pasyviesiems namams, taip pat ir tikrų pasyviųjų pastatų. Toliau nemažėjant energijos išteklių kainoms, tokių statinių tik daugės ir kuo toliau, tuo sparčiau.

Tam pagrindą deda ir Europos Sąjungos įstatyminė bazė, reglamentuojanti, kaip, laikui einant, turėtų kisti naujų pastatų energinės savybės.

Norint pasiekti energinį efektyvumą, statyboms reikia naudoti tinkamų charakteristikų ir kokybės gaminius bei medžiagas. Vienas didžiausių Europos PVC langų ir durų profi lio gamintojų koncernas „GEALAN“ siūlo labai efektyvių langų ir durų konstrukcijų sprendimų.

Didžiausia naujovė – sistema „GEALAN S 9000“. Ši PVC langų ir durų profi lių sistema buvo sukurta taip, kad kuo labiau atitiktų energinio efektyvumo reikalavimus, būtų patogi gaminant langus ir duris, eksploatuojant pastatus. Vienas iš pagrindinių akcentų yra šios sistemos šiluminės charakteristikos. Net ir nenaudojant papildomų priemonių, pavyzdžiui: armuotės su termoizoliaciniu tilteliu, leidžiančių dar labiau pagerinti šilumines charakteristikas, ši sistema suteikia galimybę pasiekti puikių rezultatų – profilio šilumos perdavimo koeficientas Uf = 0,92 W/m2K. Naudojant „GEALAN“ inovacines technologijas – „GEALAN STV®“ (stiklo paketo įklijavimas per visą perimetrą) ir „GEALAN IKD®“ (vidinės profilio kameros užpildymas specialiomis šilumą izoliuojančiomis putomis) – šį koeficientą galima dar pagerinti. Tokia papildyta sistema įgavo naują pavadinimą „GEALAN-Futura ®“ ir sujungė visas „GEALAN“ naujoves su ypač geru profilio šilumos perdavimo koeficientu Uf= 0,89 W/m2K. Būtina pastebėti, kad tokios charakteristikos pasiekiamos naudojant plieno armatūrą, o šis derinys leidžia naudoti spalvotus profilius pasyviesiems statiniams, neatsisakant šiluminių savybių. Būtent tokių produktų naudojimas leidžia taupyti energijos išteklius: dujas, elektrą, kietąjį kurą ir pan. Dėl to deginama mažiau iškastinio kuro, taupomi pinigai ir mažinama aplinkos oro tarša. Tai aktualus klausimas ir prie jo sprendimo turime prisidėti visi.“