Renovacija: baubas ar draugas?

Kol vieni renovacijos procesą bando nuspalvinti juodomis spalvomis, pirmojo Lietuvos daugiabučio renovacija į A klasę įgauna pagreitį – atlikta iki 80 proc. darbų: pakeisti langai, apšiltintos namo sienos, sumontuotos naujos šildymo ir vandentiekio, kanalizacijos sistemos, pakeista stogo danga, sumontuota vėdinimo sistema, atlikti sandarinimo darbai. Po renovacijos proceso A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėtam namui prognozuojamas net 94 proc. šildymo-vėsinimo energijos sutaupymas. Vieni šiuos skaičius vadina stebuklu, kiti – nesunkiai įgyvendinama užduotimi.

O kaip yra iš tiesų praėjusią savaitę savo akimis įsitikinti galėjo kiekvienas, atvykęs į konferenciją „Renovacija į A klasę – energiškai efektyvus sprendimas“. Tam,kad žmonės galėtų su šiuo procesu susipažinti iš arti ir būtų išsklaidyti sklandantys mitai apie renovaciją, projekto iniciatoriai – Aplinkos ministerija drauge su Nacionaline pasyvaus namo asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe – renginį organizavo renovuojamo objekto kieme.

Greitai ir kokybiškai

A. Mickevičiaus gatvės 9-to namo renovacijos darbai prasidėjo palyginti neseniai – vos prieš trejetą mėnesių. Rangos darbų ėmusi UAB „Dailista“ pagrindinius darbus numatė atlikti iki gruodžio vidurio. „Didžioji dalis darbų jau padaryta: pakeisti langai, sumontuotos šildymo bei vėdinimo sistemos, baigti pastato šiltinimo darbai todėl gyventojų nebetrikdys jų bute besidarbuojantys statybininkai. Be abejo dar liko apdailos darbai, tačiau niekas neįvyksta akimirksniu“,- kalbėjo bendrovės „Dailista“ projektų vadovas Romas Bukys.

Nors statybų ar remonto procesas nėra pats maloniausias, gyventojai skųstis nelinkę. „Žinoma, žiojėjančios skylės laiptinėje, ar dulkės namuose – nėra malonus reiškinys, tačiau galvojant apie rezultatą – atnaujintą namą ir ženkliai mažesnes sąskaitas už šildymą, motyvacija pakentėti grįžta,“ – atviravo namo gyventojas Aurimas Šumskis.

Renovacijai pritarė didžioji dauguma namo gyventojų. Balsavime dėl renovacijos dalyvavo 19-os butų atstovai. Susirinkime net 16 gyventojų balsavo už, 3 – prieš. „Tikėtis 100 proc. palaikymo būtų naivu, visgi tai yra permainos. Iki šiol yra gyventojų, kurie netiki būsimu rezultatu, ir tai visai nenuostabu, juk toks pastatas pirmasis Lietuvoje“, – situaciją komentavo, susitikimuose su gyventojais dalyvavęs, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Energiškai efektyvaus namo samprata

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su energiškai efektyvaus namo principais. Architektas Giedrius Gelusevičius tvirtino, kad energiškai efektyvus namas nėra tik apšiltintos sienos ar sandariai sumontuoti langai. Statant ar renovuojant tokius pastatus – svarbus kompleksiškas požiūris. Energiškai efektyvus pastatas neįsivaizduojamas be tokių komponentų kaip: sandarumas, apšiltintas pastato apvalkalas, tinkama objekto orientacija, saulės pritekis, sandarūs langai, vėdinimo sistema.

Visgi svarbu ne tik pasirinkti kokybiškus sprendimus ar kokybiškas medžiagas. Dar svarbiau pasirūpinti realiu jų veikimu. Būtent tai savo pranešime akcentavo šildymo sistemų specialistas Justas Rutkauskas. „Svarbu ne tik tinkamas šildymo sistemos pasirinkimas. Praktiniai praeitų metų pavyzdžiai parodė, kad sistemos derinimas, paleidimas ir eksploatavimas yra taip pat labai svarbūs momentai, kurie parodo sistemos tikrąjį potencialą.“, – sakė J. Rutkauskas.

Dar vienas klausimas, sulaukęs išskirtinio auditorijos susidomėjimo – ar gali būti energiškai efektyvus būstas be priverstinio vėdinimo? Projektų vadovas Vytautas Galinis paaiškino, kad priverstinis vėdinimas – tiesiog būtina sąlyga tokio tipo pastatuose. Vėdinimo įrenginiai (rekuperatoriai) ne tik užtikrina šviežio oro pritekį į patalpas, bet ir leidžia išsaugoti šilumą. Taip namuose nuolat cirkuliuoja šviežias ir šiltas oras.

Konferencijos metu, UAB „Dailista“ komanda, kaip tik šiltino pastato sienas. Todėl rengino dalyviai galėjo pamatyti, kaip šis procesas atrodo iš arti. Projektų vadovas Laimutis Lesnikauskas susirinkusiems pristatė fasado šiltinimo sistemas energiškai efektyviems namams. A. Mickevičiaus g. 9-to namo fasadas apšiltinamas 30 cm pilkuoju polistireniniu putplasčiu – „Neopor“. Pilkasis putplastis pasirinktas dėl didesnės šiluminės varžos. Šios medžiagos sudėtyje yra grafito, dėl kurio gaminio šiluminė varža padidėja iki 20 % lyginant su baltuoju polistirenu.

Polistireninio putplasčio specialistas Tomas Čerauskas pasidalijo užsienio valstybių patirtimi. Anot jo, energiškai efektyvūs pastatai – jokia naujiena Europoje ir jau dešimtimis metų atgal buvo imta taikyti efektyvius sprendimus. T. Čerauskas savo pranešime kalbėjo apie „Trijų litrų namą“. Šis pavadinimas – „trijų litrų namas“ kilęs, remiantis lygybe tarp suvartojamų kilovatvalandžių skaičiaus ir 3 litrų naftos pirminės energijos suvartojimo bendram pastato šildymui. Visgi, A. Mickevičiaus g. esantis 9-asis namas, ženkliai pranašesnis, lyginant su pranešėjo minėtu trijų litrų namu. Įgyvendinus renovaciją planuojama, kad pastatas suvartos vos 1,7 litro.