Akistata su lyčių lygybe

Lyčių lygybė – vis dažniau skambanti tema tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. Šiam klausimui didelis dėmesys skiriamas ir Europos Sąjungos politikoje. Gruodžio 10 dieną, viešbutyje „Šarūnas” vyko Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vykdomo projekto „Energetiškai efektyvių (pasyvių) namų vystymo ir modernizavimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtra” seminaras „Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas statybų sektoriuje”. Renginyje dalyvavo projekto partneriai – statybų sektoriaus įmonių vadovai ir kiti specialistai. Seminarą moderavo ir vedė lektorė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Lyčių lygybės rodikliai Lietuvoje žemesni nei ES bendras vidurkis

Pirmoje seminaro sesijoje buvo aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiai moterų ir vyrų lygių galimybių nuostatas įtvirtinantys dokumentai bei pateikta bendra situacijos analizė ES ir Lietuvoje.

Situacija Lietuvoje lyčių lygybės (ją turėtume suprasti kaip partnerystę, vienodą išteklių paskirstymą ir galimybes moterims ir vyrams) požiūriu nėra patenkinama. Lygių lygybės indekso http://eige.europa.eu/content/activities/gender-eq... , kurį sukūrė Europos lyčių lygybės instituto ekspertai, duomenys rodo, kad mūsų valstybė patenka tarp šalių, kur šie pasiekimai mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį (54 taškai iš 100 galimų). Blogiausi yra Rumunijos rodikliai (35,3), Bulgarijos (37), aukščiausi – Švedijos (74,3), Danijos (73,6) ir Suomijos (73,4). Lietuva surinko 43,6 taškus, Latvija – 44,4, o Estija – 50. Šis indeksas apskaičiuotas tiriant įvairias žmonių gyvenimo sritis: darbo, finansinius išteklius, žinias, laiko panaudojimą, galimybę dalyvauti priimant sprendimus ir sveikatą.

Stereotipai – nuodinga ar veiksminga?

Tvirtas, stiprus, veržlus, savimi pasitikintis, sėkmingas, agresyvus, patrauklus, išdidus, energingas, sportiškas, pasižymintis jėga, džentelmeniškas…
Jautri, nuolanki, romantiška, rūpestinga, atsakinga, supratinga, linksma, seksuali, graži, protinga, gebanti nudirbti daug darbų vienu metu.

Turbūt, daugelis mūsų turime susidarę įvaizdį, kas yra „tikras vyras” ir kokiomis savybėmis pasižymi „tikra moteris”. Šiuos stereotipus seminaro metu sugriovusi Margarita Jankauskaitė dalyviams aiškino, kad lyčių stereotipai apgaulingi, nes už tariamų pliusų, visad slypi žmonių galimybes ribojantys minusai. Pavyzdžiui, „stiprus” vyras suprantamas, kaip stiprus tiek fiziškai, tiek morališkai. Su tokiu įvaizdžiu jam bus lengviau rasti darbą, jo šeima jaus tvirtą užnugarį. Tačiau šalia šio stereotipo rikiuojasi eilė neigiamų reikšmių – stiprus vyras neturi teisės būti silpnu ir parodyti to silpnumo, jis negali būti kitoks, negali būti jautrus – taip mažėja jo emocijų raiška. Ilgainiui tokie stereotipai žmogų gali privesti ne tik prie depresijos, alkoholizmo, bet ir prie savižudybės.

Kad išvengti tokių atvejų lektorėpirmiausia ragina, pradėti nuo savęs ir keisti savo nuostatas, atsisakant siauro, stereotipinio požiūrio į tik „vyriškus” arba tik „moteriškus” vaidmenis.

Laiko panaudojimo ypatumai

Islandijoje kūdikiui prižiūrėti skiriami devyni mėnesiai atostogų. Kiekvienam – tiek tėvui, tiek motinai skiriamas vienas trečdalis atostogų. O paskutiniais mėnesiais sprendžia partneriai, kas iš jų liks namie. Pasirodo, daugiau nei 90 procentų vyrų pasinaudoja šiomis galimybėmis.

Lietuvoje šiuo metu vyrai gali pasiimti tėvystės atostogų, tačiau tai daro vangiai, mat, yra nusistovėjęs požiūris, kad tai daryti „privalo” moteris, todėl dažnai, net ir norėdami, vyrai tokio žingsnio žengti nesiryžta.

Seminare lektorė Margarita Jankauskaitė pristatė „Lygių galimybių plėtros centro” atliktą tyrimą apie laiko naudojimo ypatumus iš lyčių perspektyvos. Tyrime buvo išanalizuota ar moterys ir vyrai skiria tiek pat laiko buities reikmėms, vaikų priežiūrai, mokamam darbui bei poilsiui, taip pat, kokį poveikį tai daro moterų ir vyrų galimybėms darbo rinkoje. Tiriami buvo asmenys gyvenantys vieni be vaikų, vieni su vaikais, vieni su vaikais, vyresniais nei 18 metų, poros be vaikų, poros su vaikais ir poros su vaikais, vyresniais nei 18 metų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kiekvienoje situacijoje (tiek būdamos su vaikais tiek be jų) moterys namų reikmėms bei vaikų priežiūrai skiria žymiai daugiau dėmesio nei vyrai. Pavyzdžiui, vyrų namų tvarkymo įpročiai išlieka stabiliai nereiklūs, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Tuo tarpu moterys tvarkos palaikymui skiria žymiai daugiau laiko. Šie rodikliai ypač šokteli, kai pradedama gyventi poroje ar poroje su vaikais.

Siekiant permainų, aišku, svarbu, kad vyrai atsigręžtų į šeimą, nepermestų savo buities rūpesčių kitiems ir daugiau laiko skirtų bendravimui su vaikais ir partnere. Būtina įtraukti juos į gyvybiškai svarbią, nors ir neapmokamą veiklą, nuo kurios buvo atsiriboję. Tai pavyko padaryti Islandijai.

Seminare buvo aptarta vyrų ir moterų reprezentacija žiniasklaidoje bei lyčių aspekto integracija darbo aplinkoje.

Po naujų metų prasidės paskutinysis projekto „Energetiškai efektyvių (pasyvių) namų vystymo ir modernizavimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtra” žingsnis – profesiniai mokymai „Energetiškai efektyvių (pasyvių) pastatų planuotojo mokymai”.