Ateities statybos Lietuvoje

Žengiant koja kojon su modernėjančiu pasauliu, vis aktualesnis tampa energijos taupymas, efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai. Ypatingai šią politiką akcentuojanti Europos Sąjunga (ES), kuria teisės aktus, griežtina reikalavimus susijusius su energetiniu efektyvumu, kurie tiesiogiai keičia ir Lietuvos energetinius prioritetus. Europos Parlamento patvirtintame Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane įtvirtinti pagrindiniai principai naujo vėjo įnešė ne tik energijos vartojimo, bet ir statybų sektoriuose. Tačiau šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione efektyviu energijos naudojimu pasižyminčių (pasyvių) pastatų yra vos keletas. Visgi remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, ši situacija privalės kardinaliai keistis.

Lapkričio 26 dieną viešbutyje „Comfort Hotel“ vyko ketvirtiejiNacionalinės pasyvaus namo asociacijos įgyvendinamo projekto „Energetiškai efektyvių (pasyvių) namų vystymo ir modernizavimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtra“ mokymai „Ateities statybos Lietuvoje“. Pirmąjį projekto žingsnį vainikavusiuose mokymuose dalyvavo statybų projektų vadovai, architektai, projektuotojai, inžinieriai ir kiti specialistai.

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija minėto projekto ėmėsi siekdama didinti kvalifikuotų specialistų energetiškai efektyvių pastatų sektoriuje skaičių. Mat, viena iš pagrindinių priežasčių ir problemų, kodėl pasyvių pastatų statybos vis dar pasyvioje stadijoje – žinių stoka. Lietuvoje yra per mažai kvalifikuotų asmenų, suprantančių pasyvaus namo koncepciją ir galinčių išaiškinti pagrindinius principus, nurodyti naudą bei galinčių apskaičiuoti tokio pastato preliminarią kainą ir pan. Būtent todėl Nacionalinė pasyvaus namo asociacija ėmėsi šio projekto – siekiant jo dalyviams išaiškinti pagrindinius klausimus projektuojant pasyvų namą – pastatų vertinimo sistemas, atsinaujinančią energetiką, apžvelgti bendras ekonomikos tendencijas bei supažindinti su šildymo ir vėdinimo reikalavimais.

R. Simanavičius: „Žinant Lietuvos statybų sektoriaus inertiškumą, jeigu šiandien nebus dedama žymiai daugiau pastangų nei iki šiol – tikėtina, kad 2018- 2021 metais įgyvendinti ES direktyvų nepavyks“

„Jei šiandiena Lietuvoje bandytumėme pastatyti A++ klasę atitinkantį namą – drįstu teigti, kad kol kas, Lietuvoje to padaryti – neįmanoma“, – mokymų metu aiškino lektorius, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius. Nejaugi siekiame nepasiekiamo?

Pranešimą skaitęs lektorius R. Simanavičius supažindino dalyvius su teisės aktų nustatytais reikalavimais energetiniam pastatų efektyvumui. Nuo 2011 metų pasikeitus Statybos techninio reglamento reikalavimams, pagal energijos naudojimo rodiklius, pastatai imti klasifikuoti į 9 klases (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G). Tai reiškia, kad A klasę atitinkantys pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, tuo tarpu F ir G klasės statiniams reikalingos daug didesnės energijos sąnaudos. Nors B ir C klasės vis dar atitinka šių dienų energinius reikalavimus, tačiau jau nuo 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, pradėtų statybų pastato naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip B. Tačiau tai dar ne pabaiga. Šiuo klausimu ES ėmėsi ryžtingų veiksmų ir kas du metus reikalavimus griežtina. Pavyzdžiui, statiniai pradėti statyti nuo 2016 metų privalės atitikti A klasę, nuo 2018 metų – ne mažesnę kaip A+ klasę, o nuo 2021 metų statiniai bus nulinės klasės.

R. Simanavičius teigia, kad tokia energiškai nepriklausomo namo įgyvendinimo perspektyva mažai tikėtina, dėl atšiauraus Lietuvos klimato, o ir statybinės technologijos nėra tiek praktiškai išvystytos.

Mokymuose lektorius pateikė bendras žinias apie pastatų energetiką, apžvelgė pagrindinius pasyvaus namo konstrukcinius elementus bei tokių pastatų projektų administravimo pagrindus.

A.Vaičiulis: „Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesas Lietuvoje – ydingas“

Pastatų vertinimo sistemą apžvelgęs lektorius, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos narys ir direktorius, Aidas Vaičiulis akcentavo pastatų sertifikavimo Lietuvoje problemą.

31-oji ES direktyva numato, kad jau skelbiant apie pardavimą pastatas privalo būti įvertintas ir turėti sertifikatą, kuriame nurodyta reali statinio energinio naudingumo klasė. Anot A. Vaičiulio, Lietuvoje politikai, baimindamiesi visuomenės neigiamos reakcijos, konkrečių veiksmų nesiėmė, o visą atsakomybę perdavė notarams. Taigi, dabar sertifikatas reikalaujamas tik vykdant pardavimo procesą, kas iš esmės prieštarauja ES direktyvai. Lektoriaus teigimu, dauguma pastatų Lietuvoje yra gana seni ir žemos energinio naudingumo klasės. Todėl siekiant palengvinti „formalųjį kelią“ – išvengti specialistų matavimų ir įvertinimų – sertifikatus tiesiog suvedė į automatinę sistemą. Šiuo atveju, notarui belieka įsigyti išrašą iš pastatų energinio naudingumo sertifikatų registro. Tuomet dauguma nurodytų punktų žymimi, kaip „nenustatyti“. Tokį energinio naudingumo sertifikatą galima įsigyti vos už 10 litų. Atrodo, paprasta, pigu ir veiksminga. Bet ar tikrai?..

Pasak A. Vaičiulio, tokiu būdu yra iškreipiamas pagrindinis direktyvos tikslas, o žmonės ir toliau nežino, kokius pastatus įsigyja. Visgi, tikėtina, kad tokie veiksmai Lietuvai turės neigiamų pasekmių: „Mano nuomone, Europos Sąjunga pareikalaus tokių sertifikatų anuliavimo, nes taip yra numatyta ir pačioje direktyvoje. Tuomet teks atlikti pakartotinį, realų tokių pastatų energinio naudingumo įvertinimą.“

Kita ES „dopingo kontrolė“ numatyta 2014

metų birželio mėnesį, tad tokie atvejai tikrai užklius. Mat jau dabar tikrovės neatspindinčių sertifikatų yra – aibė. „Nacionalinė pasyvaus namo asociacija Pakruojyje vykdė pastatų energinio naudingumo analizės procesą ir paaiškėjo, kad beveik 10 namų jau turi tokius ydingus sertifikatus“,- patirtimi dalijosi lektorius. Jo teigimu, šie sertifikatai iškreipė atliktos analizės rezultatus, tad galima tik įsivaizduoti, kaip tai paveiks visus Lietuvos sertifikavimo sistemos rezultatus. „Manau, kad Lietuvai brangiai kainuos ištaisyti klaidas. Už tokius pažeidimus ES direktyvoje yra numatytos baudos“, – kalbėjo A.Vaičiulis.

Renginio metu lektorius taip pat pristatė atsinaujinančios energetikos plėtros tendencijas Lietuvoje, ES ir pasaulyje bei atsinaujinančios energetikos politiką ES.

Prof. habil. dr. R. Rudzkis: „Didžiulis Lietuvos pliusas – veržlūs verslininkai, didžiulis minusas – trumparegiai politikai“

Vilniaus universiteto profesorius,

ekonomistas Rimantas Rudzkis mokymų metu dalyvius supažindino su pasaulio ekonomikos tendencijomis, Lietuvos makro ekonomikos raida, dalijosi Lietuvos ūkio artimomis ir tolimomis perspektyvomis.

Prof. R. Rudzkis aiškino, kad Lietuvos

ekonominės tendencijos gana neblogos – nors Rusija ir kišo pagalius į ratus – stabdė maisto produktų eksportavimą, taikė sienos apribojimus, visgi spalio mėnesio pramonės duomenimis, augimas išliko.

Dinamikos prasme, neblogi rodikliai yra

ir investicijų srityje. Visgi situacija geresnė nei praėjusiais metais, dominuoja augimas (apie 11procentų). Tačiau lyginant su kitomis pirmaujančiomis Europos valstybėmis – investuojama Lietuvoje mažai.

Naujausi statybų sektoriaus ekonominiai

skaičiavimai rodo, kad trečiajame šių metų ketvirtyje augimas siekia 15 procentų. Nors tai nė iš tolo neprimena prieškrizinio lygmens, tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – augimo tendencija žymiai geresnė. Nekilnojamo turto kainos, profesoriaus teigimu, iš esmės lieka stabilios. Tuo tarpu būsto sandorių skaičiai auga, kurių augimą, manoma, dar labiau paskatins ir šiuo metu vykdomi renovacijų projektai. „Panašu, kad statybų ir nekilnojamojo turto padangė giedrėja“,- komentavo prof. R. Rudzkis.

Vis dėlto, lektorius įspėja, kad labai

džiaugtis nėra kuo. „Fundamentalaus pagrindo ilgalaikiam ekonomikos augimui nėra, nes visiems išvardytiems ekonominiams rodikliams įtaką daro trumpalaikis efektas. Pavyzdžiui, mes nežinome, ar po metų ta pati statyba išliks augimo tendencijoje“,- sakė ekonomistas. Būtent dėl trumpalaikio efekto vaikymosi lektorius Lietuvos politikus įvardijo trumparegiais. Profesorius R. Rudzkis dalijosi ir Euro įvedimo įžvalgomis. Jo nuomone, euro nauda yra ilgalaikė investicija į makroekonominį stabilumą, tačiau nėra panacėja ir nėra būtinoji sąlyga sėkmingam Lietuvos ūkio vystymuisi.

Rasa Džiugaitė-Tumėnienė: „Lietuviams svarbiausi būsto vertinimo kriterijai – komfortas ir ekonomika“

Mokymų metu buvo pristatyti šildymo ir

vėdinimo reikalavimai energiškai efektyviuose pastatuose. Apie juos kalbėjo lektorė Rasa Džiugaitė-Tumėnienė.

Kalbėdama apie racionalius pastato

energetinės sistemos technologijų derinius lektorė aiškino ne tik apie technologinius sprendimus, bet ir apie juos lemiančius kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo Prancūzijoje rezultatai parodė, kad svarbiausias pastatų kriterijus prancūzams – ekologija. Tuo tarpu lietuviai labiausiai akcentuoja ekonominį ir komforto aspektus. Todėl atsižvelgiant į gyventojų prioritetus, skiriasi ir technologiniai sprendimai. R. Džiugaitė-Tumėnienė, drauge su mokymų dalyviais analizavo mažai energijos vartojančio pastato aprūpinimo energija sprendimus Lietuvoje ir ES, tokių pastatų energijos balansą bei dalijosi geros praktikos Lietuvoje ir ES pavyzdžiais.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos inicijuotų keturių, mokymų „Ateities statybos“, etapų metu buvo apmokyta 48 statybų sektoriaus atstovai. Tačiau projektas dar nesibaigė – liko dar dvi jo dalys. Tai gruodžio 10 dieną vyksiantis seminaras „Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas statybų sektoriuje“ bei profesiniai mokymai „Energetiškai efektyvių (pasyvių) pastatų planuotojo mokymai.