Perkantiems būstą: kas slypi po energinio naudingumo klasės raide?

Uždarosios akcinės bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba įsitikinęs, kad dauguma vartotojų jau išmoko rinktis energiją taupančius daiktus: televizorius, šaldytuvus ar lemputes, tačiau perkantieji nekilnojamąjį turtą dar turi ko pasimokyti. Pirkėjai vis dar mieliau renkasi mažesnę tokio turto kainą, bet ne didesnę jo vertę. E. Zaremba siūlo perkant būstą atkreipti dėmesį į kai kuriuos niuansus, nes ne visi tokios pat energinio naudingumo klasės būstai vienodai efektyviai taupo energiją.

Energinio naudingumo sertifikavimas – tai tokia procedūra, kurios metu yra įvertinama pastato ar jo dalies energinio naudingumo klasė bei išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastatų energinio naudingumo klasė išreiškiama devynių (nuo A++ iki G) klasių sistema. Sertifikatų išdavimo paslaugą teikia atestuoti Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, kurių sąrašas viešai skelbiamas Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) interneto svetainėje.

Pavyzdžiui, norint, kad pastatas atitiktų energinio efektyvumo B klasę, nėra jokių išskirtinių reikalavimų nei vėdinimui, nei elektros energijos suvartojimui, nei pastato sandarumui. B klasės namas tiesiog privalo būti šiltas. Siekdami šio tikslo, nekilnojamojo turto statytojai papildomai investuoja į pastato apšiltinimą, sandaresnius langus.

Vienodas energinis naudingumas, o šildymo kainos – skirtingos

Kaip pavyzdį E. Zaremba siūlo panagrinėti B klasės energinio naudingumo būstus. Daugelis norinčiųjų įsigyti nekilnojamąjį turtą žino, kad B klasės energinio naudingumo būstai – geri, tačiau ne visus pasiekė informacija, kad tos pačios klasės energinio naudingumo namai energiją taupo – skirtingai.

„Įsivaizduokite, kad ruošiatės įsigyti automobilį. Viena tos pačios klasės mašina 100 kilometrų nuvažiuoja sunaudodama devynis litrus kuro, kita – šešis. Kurią rinksitės? Lygiai taip pat gali skirtis ir vienodos pastatų energinio naudingumo klasės diapazonas. Suteikiant energinio naudingumo sertifikatus iki 2012 metų buvo skaičiuojamos tik suminės energijos sąnaudos, dabar sertifikate įrašomos ne tik jos, bet ir sąnaudos šildymui“, – sako E. Zaremba.Taigi vienas iš būsto vertės kriterijų – išlaidos šildymui. Pasak E. Zarembos, skirtinguose B klasės energinio naudingumo būstuose energijos sąnaudos gali būti nevienodos. Palyginkime keletą konkrečių, viešai SPSC puslapyje prieinamų B energinio naudingumo klasės sertifikatų pagal energijos sąnaudas pastatui šildyti (kWh/m²/metai):
– daugiabutis pastatas Č. Sugiharos g. 4, Vilniuje– 30;
– daugiabutis pastatas J. Balčikonio g. 7, (C korpusas) Vilniuje – 42;
– daugiabutis past. Mokslininkų g.3, Vilniuje– 50.
Kaip matome, tam pačiam būsto plotui sušildyti skirtinguose namuose gali būti sunaudojamas skirtingas kiekis energijos. Nuo energijos sąnaudų priklauso ir išlaidos šildymui, tad gali nutikti taip, kad skirtingų būstų savininkai už vienodą tokios pat energinio naudingumo klasės būsto plotą mokės skirtingai: kai kurių būstų savininkams gali tekti mokėti trečdaliu ar net du kartus brangiau.

E. Zaremba pataria įsigyjant būstą atkreipti dėmesį ne tik į energinio naudingumo klasę, bet ir į tokio namo sertifikate esančią išskirtą eilutę „Energijos sąnaudos šildymui“. Nustebsite, kokios skirtingos sąnaudos būna. Išlaidos šildymui gali skirtis 10, 30 ir daugiau procentų. Pavyzdžiui, vieno namo gyventojas šildymui skiria 100 litų per mėnesį ir gyvena 20 laipsnių temperatūros kambaryje, o kitas, sumokėdamas tokią pat sumą, turi pasitenkinti – 14 laipsnių šiluma.

Taigi pirkėjai, tinkamai pasirinkę būstą, gali gyventi patogiau, šilčiau ir sveikiau, nei neatkreipusieji dėmesio į tai, kokios planuojamos sąnaudos būstui šildyti.

Garso klasės sertifikavimas – garantuos komfortą

Renkantis būstą patariama atkreipti dėmesį ir į pastato garso klasę. Pastato garso klasės sertifikavimas – tokia procedūra, kurios metu natūriniais akustiniais matavimais yra įvertinama pastato ar jo dalių faktinė garso klasė bei išduodamas garso klasės sertifikatas arba klasifikavimo protokolas. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė išreiškiama penkių (A, B, C, D, E) garso klasių (akustinio komforto) sistema.

Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų namų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų, vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Pastatų garso vertinimas privalomas visiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ir remontuojamiems pastatams. Atitinkamas pastato įvertinimas leidžia būsimiems statinio savininkams įvertinti akustines pastato atitvarų savybes bei gyvenimo komforto sąlygas pastato patalpose. Parduodant pastatą ar jo dalį, garso klasės sertifikatas yra papildomas įrodymas, kad pastatas atitinka teisės aktų reikalavimus arba atitinka tam tikros klasės reikalavimus.

E. Zaremba teigia, kad pirmiausia statytojai pateikia architektams užduotį suprojektuoti A arba B klasės energinio naudingumo namą, kurį iš tiesų galima projektuoti pagal minimalius reikalavimus, o galima – pagal aukščiausius.

Dalis įmonių renkasi mažiau sąnaudų reikalaujančius, minimalius reikalavimus, ir tik nedaugelis stato aukščiausio lygio. Rinkdamasis net ir nebaigtą statyti būstą sąmoningas pirkėjas turi teisę prašyti pateikti projekto energinio naudingumo audito išvadas. Susipažįstant su jomis siūloma atkreipti dėmesį ne tik į energijos sąnaudas šildymui, bet ir į tai, kokiai garso klasei priklauso namas. Minimali garso klasė – C, tačiau mažiau diskomforto girdėdami pašalinius garsus pajusite, jei pasirinksite B garso klasės būstą.

Pastato sandarumas – apsauga nuo dulkių, drėgmės, šalčio ir karščio

Nuo praėjusiųjų metų pabaigos vertinamas ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų sandarumas. Sąmoningas pirkėjas turėtų pasiteirauti, ar buvo atliktas sandarumo testas. B klasės namams rekomenduojamas sandarumo rodiklis – 1,5. Atitinkantis sandarumo kriterijus pastatas iš išorės į vidų nepraleidžia dulkių, drėgmės, šalčio žiemą ir karščio vasarą. Atlikti sandarumo testą žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatams nėra būtina, tačiau, jei statybos įmonė jį atlieka, tai parodo jos atsakingumo ir sąmoningumo lygį.
Dar svarbus ir foninis triukšmas. Pirkdami nekilnojamąjį turtą atkreipiame dėmesį į gerą infrastruktūrą, pasidomime, ar arti nėra triukšmą keliančių objektų: automobilių remonto dirbtuvių ar barų, tačiau siūloma nepražiopsoti ir tokių triukšmadarių, kaip oro uostas, geležinkelis.

Ir dar viena smulkmena – pasidomėkite pardavėjo istorija, nes ilgiau dirbančios, ne vieninteliam projektui įsteigtos įmonės – patikimesnės tokiais atvejais, jei prireiktų garantinio aptarnavimo.

Specialisto patarimai perkantiems būstą:

• Atkreipkite dėmesį į planuojamas energijos sąnaudas šildymui.
• Pasitikrinkite, kokia yra perkamo būsto energinio naudingumo garso klasė.
• Pasidomėkite, ar atliktas sandarumo testas.
• Apsižvalgykite, ar arti nėra didelį triukšmą keliančių objektų.
• Susipažinkite su parduodančios būstą įmonės istorija.

Straipsnio autorė Irena DIRGĖLIENĖ