Atsakingo pirkėjo atmintinė“ padės išsirinkti tinkamiausią būstą

Apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijas – pasiūlą, paklausą, kainas, paskolų bei kitas sąlygas būstų plėtotojai, pardavėjai ir finansų ekspertai visuomenę informuoja gana išsamiai ir dažnai. Tai – daugeliui Lietuvos gyventojų aktuali tema, juolab, kad patogus, šiltas, ekonomiškas stogas virš galvos užtikrina ne vien buitinį komfortą, bet ir tam tikrą visuomeninį statusą, stabilumą, nežudančias išlaidas už būsto išlaikymą. Butą ar namą paprastai žmogus perka ilgam, todėl nereikėtų skubėti įsigyti „katę maiše“, o iš visų galimų variantų labai apgalvotai išsirinkti patį tinkamiausią. Kaip tai padaryti?

straipsnis

Apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijas – pasiūlą, paklausą, kainas, paskolų bei kitas sąlygas būstų plėtotojai, pardavėjai ir finansų ekspertai visuomenę informuoja gana išsamiai ir dažnai. UAB „Veikmė“ nuotr.UAB „Veikmė“ direktoriaus Eugenijaus Zarembos teigimu, per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 25-erius metus dalis pirkėjų kai kurias atsakingo pirkimo pamokas jau išmoko, tačiau jų atsakingumas nuo kitų būsto rinkos dalyvių dar atsilieka. NT plėtotojai savo atsakingumą per šį laiką nuolat tobulino, steigė asociacijas, jungėsi ruošdami norminius dokumentus ir pan. Komerciniai bankai pasimokė iš įvairių krizių ir sukūrė atsakingo skolinimo politiką, kurią stiprina ir toliau, tuo tarpu pirkėjo sprendimą gana dažnai nulemia iš pirmo žvilgsnio patraukli buto kaina, priimtina vieta, pastaruoju metu – šildymo sąnaudos, o į kitus svarbius aspektus nesigilinama. Pasak E. Zarembos, tai „istorinis paveldas“: prieš penkis dešimtmečius atsakingo pirkėjo tiesiog nereikėjo, nes nebuvo iš ko rinktis – kažkas duodavo bendrabutį, vėliau – butą daugiabutyje ar galimybę jį įgyti kooperatiniu būdu. Atkūrus Nepriklausomybę, atsirado privati rinka, žmogus įgijo teisę pirkti būstą, bet jis visiškai neturėjo atsakingo pirkimo praktikos. Dėl to neišvengta klaidų ir skaudžių nusivylimų.

„Rinkoje visi dalyviai turi veikti teisėtai, o būsto pirkėjas pats pasirūpinti savo atsakingumu ir daugiau pasidomėti, ką jis nori įsigyti. Šiandien visos galimybės tam yra“, – akcentuoja „Veikmės“ vadovas.

Dešimties pagrindinių dalykų abėcėlė

Tema, kokiais kriterijais remiantis reikėtų rinktis būstą, anot E. Zarembos, labai plati, būsimi savininkai ir jų interesai labai skirtingi, tad visko trumpai ir aiškiai išdėstyti kelių puslapių pagalbinėje instrukcijoje tiesiog neįmanoma. Įžvalgos ir realybė pakuždėjo atmintinę skirti didžiausiai pirkėjų grupei – ekonominės ir vidutinės klasės, kurie ne itin susiję su verslu, sandoriais, teisininkų konsultacijomis. Turtingi, prestižinės klasės būsto pirkėjai paprastai turi verslo, derybų, kontaktų su teisininkais bei kitais konsultantais patirties, gali pasisamdyti ekspertus, kurie profesionaliai padės investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Eiliniam pirkėjui, kuris jau šiek tiek prakuto ir išmoko kai kuriuos rinkos dalykus, teko nuleisti „dešimt Dievo įsakymų“, kaip suvokti naujo buto įsigijimo visumą ir vertę, t. y. ne vien trumpalaikį džiaugsmą pagaliau įsikelti į savo namus, bet ir tolesnę gyvenimo, sąnaudų, garantinio aptarnavimo, infrastruktūros kokybę bei būsto likvidumą po keliolikos ar daugiau metų“, – vaizdžiai
aiškina „Veikmės“ direktorius.
Atmintinė susideda iš 10 pagrindinių dalykų su trumpais vertinimo kriterijais, prie kurių pirkėjas pats gali susidėlioti pliusus ar minusus. Tokiu būdu jis gali palyginti keletą objektų, o perkant NT agentą prašyti parinkti variantus pagal atmintinės punktus.
Įsigyjant butą iš „Veikmės“ pirkėjus konsultuoja jos specialistai, tačiau „ Atsakingo pirkėjo atmintinė“ – ne uždara, ji skirta visiems rinkos dalyviams ir su ja žmogus gali eiti pirkti būsto iš kitos bendrovės ar prekybos tarpininko, paieškoti, kas jam geriausiai tinka.

Statytojo patirtis – svarbi

straipsnis4

Pirma nuostata, į kurią reikia atkreipti dėmesį – iš ko įsigyji būstą. Informacijos apie bendrovę galima rasti internete, kiek metų ji veikia statybų rinkoje, koks jos mokumas, įstatinis kapitalas, ar turėjo teisinių ginčų su pirkėjais, kas yra objekto generalinis rangovas, ar jis pastatytas ūkio būdu bei pan.

E. Zarembos nuomone, nieko blogo, jei įmonė įsteigta tik konkrečiam statybos projektui, tai teisėta, tačiau būtina pasitikrinti, ar verta rizikuoti su nauja įmone, išsiaiškinti garantijų aspektus, kad vėliau nereikėtų atskirai bėgioti pas sienų mūrininkus ar vamzdžių klojikus, t. y. kad vienoje vietoje gautum visą garantinį aptarnavimą. Svarbu ir garantinio aptarnavimo istorija, ar NT plėtotojas atsakingai ištaisė likusius defektus. Generalinio rangovo nebuvimas taip pat didina garantinio aptarnavimo riziką.

NT plėtotojo įstatinį kapitalą, finansines galimybes atsakinga bendrovė taip pat pirkėjui atskleis, jei jis tuo domėsis ir su gauta informacija elgsis atsakingai.

Antras labai svarbus aspektas, į kurį paprastai neatkreipiamas dėmesys – pastato paskirtis, ar ji turi gyvenamosios vietos statusą. „Žinoma, gali gyventi ir poilsiavietėje, galbūt dalis daugiabučio yra poilsiavietė, tai nieko blogo, bet jei pirkėjas į tai numos ranka, vėliau iškils NT mokesčių, gyvenamosios vietos deklaravimo ir kiti reikalai“, – sako E. Zaremba.

Energiniai rodikliai aiškesni

Buto ar viso daugiabučio energiniai rodikliai – viena iš sričių, kurią vartotojas jau neblogai išmokęs ir paprastai ją matuoja vienu dydžiu – sąskaita už suvartotą energiją. Specialisto teigimu, žmonės jau skiria A ir B būsto kategorijas, bet skirtinga klasė gali turėti skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, šildymas – ar grindinis, ar radiatorių. Pastarieji – vieno taško šilumos šaltiniai, o grindinis šilumą tolygiai paskirsto visame plote. Svarbu ir atsinaujinantys bei alternatyvūs energijos šaltiniai, kurie leidžia daugiau sutaupyti nei apsirūpinant energija iš centralizuotų tinklų.

Ypač svarbu pastato sandarumas. Anksčiau nurodyti jo parametrų nereikėjo, o nuo šių metų A ir B klasės būstuose jį matuoti būtina. „Tai neprojektinės skylės pastate – įvairūs plyšeliai, kurių kuo mažiau, tuo geriau. Pagal metodiką galima matuoti 10 proc. arba 100 proc. pastato. „Veikmė“ matuoja visus butus ir laiptines bei eliminuoja visus likusius nesklandumus“, – garantuoja bendrovės vadovas. Anot jo, kokią įtaką turi sandarumas, gali iliustruoti vienas pavyzdys, kai vienas pilietis kreipėsi į bendrovę ir tvirtino, kad geoterminis šildymas labai neekonomiškas, esą jo geras pažįstamas pasistatė tokį namą ir dabar už šilumą moka didžiulius pinigus. Pasidomėjus išsamiau paaiškėjo, kad namas brangus, jo statybai panaudotos kokybiškos medžiagos, tačiau sienų, langų ir kitos jungtys buvo nesandarios, tad šiluma buvo išpučiama į lauką.

Dar vienas parametras – pastato garso klasė. Visi rodikliai paprastai nurodomi garso matavimo protokole, todėl peržiūrint ir palyginant skaičius galima numatyti, koks bus tavo tylos komfortas, ar miegoti netrukdys gretimo buto kaimynai ir pan.

Inžinerinės sistemos ir dalinė apdaila

Inžinerinių sistemų ir dalinės apdailos parametrus išnagrinėti verta itin atidžiai, nes tai gali būti susiję ne tik su kokybe, bet ir papildomomis nenumatytomis išlaidomis bei garantinio aptarnavimo vargais.

Nemažai pirkėjų būstus įsigyja su daline apdaila, be to, gali būti nebaigtas elektros, vandens, kitų komunikacijų išvedžiojimas. „Buto savininkas gali rinktis, kas jam geriau – ar papildomai samdytis meistrus, ar įsigyti butą su visomis komunikacijomis. Pastaruoju atveju nereikės rizikuoti dėl garantinio aptarnavimo, nes jį suteiks objekto statytojas. Pavyzdžiui, „Veikmė“ ir daugelis kitų statybos senbuvių vėdinimo, elektros ir kitas komunikacijas išvedžioja į visus taškus“, – aiškino E. Zaremba.

Buto išbaigtumo skirsniui priklauso ir jo planas bei apdaila. Pirkėjas turėtų labai atidžiai apskaičiuoti, ar jam verta visą buto apdailą užsikrauti ant savo pečių, panagrinėti buto išplanavimą, kitus pranašumus: ar turi balkoną, liftą, pavyzdžiui, kad ir 3-jų aukštų name, kokia yra patekimo į namą kontrolė – ar galima įeiti surenkant kodą, ar su magnetine kortele, ar yra požeminė automobilių aikštelė, sandėliukas, dviračių saugykla, vaikų žaidimo aikštelė, vidinis kiemas, ar nenutolę žalieji plotai. Prie minėtų pranašumų atmintinėje taip pat reikėtų sudėlioti pliusus ir minusus.

Gera infrastruktūra ir kaimynystė – pranašumas

Devintoji atmintinės grafa apima infrastruktūros pranašumus. Anot „Veikmės“ vadovo, juos jau daugelis moka įvertinti, t. y. ar yra netoliese yra vaikų darželis, mokykla, parduotuvė, ar patogus visuomeninis transportas, taip pat – kokia kaimynystė, pavyzdžiui, žalias parkelis ar visą parą veikiantys lošimo namai. Kaimynystė apima ir socialinę kaimynystę, t. y., koks yra gyvenamasis rajonas. Pats žmogus ir jo šeimos nariai turi nuspręsti, ar ji jiems tinka.

Kaina – iš dviejų dalių

Galutinis būsto įvertinimas ir pasirinkimas susiveda į kainą. Tačiau ją mokant reikia žvelgti į priekį ir sudėti iš dviejų dalių. Pirma, tai įsigijimo kaina, t. y., už kiek būstą perki dabar, ir antra – jo likvidumas.

„Metai prabėga labai greitai ir iškyla būsto likvidumo klausimas, nes vaikai užauga ir palieka namus, butas tampa per didelis, be to, daugiau judama, tad tenka svarstyti, ar jį parduoti, ar nuomoti ir panašiai. Likvidumą reikia labai stipriai įvertinti, įskaičiuojant ir statybos kokybę, medžiagas, energinius rodiklius“, – pažymi E. Zaremba.

Likvidumo eilutės tikslas, pasak jo, – priversti suklusti pirkėją, kuris pats turi nuspręsti, ar pasikliauti savo nuovoka, ar kreiptis į turto vertintojus, banką ir pan.

Glausta „Atsakingo pirkėjo atmintinė“ būsto pirkėjui tėra pirmoji profesionali pagalba, pateikta populiaria kalba. Daugelį Atmintinės punktų jis pajėgus užpildyti pats, atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, jaustis saugesniu renkantis vieną svarbiausių gyvenime pirkinių ir protingai investuoti į ateitį.