Pasaulyje didėja energiškai efektyvios statybos specialistų poreikis

Šiandien, gruodžio 5 dieną, Lietuvoje ir pasaulyje yra laikomas Pasyvaus namo plnauotojo egzaminas. Energiškai efektyvi statyba rinkoje užima vis svarbesnę poziciją, todėl šią sritį išmanančių ekspertų poreikis sparčiai auga. Būtent dėl to, projektuotojai ir architektai visame pasaulyje stengiasi įgyti reikiamos patirties. Pasyvius pastatus projektuoti ir modeliuoti gebančių ekspertų skaičius jau peržengė 4 tūkst. ribą ir nė neketina sustoti.

Lietuvoje šiuo metu yra 35 sertifikuoti pasyvaus namo specialistai, įrodę savo kompetenciją, susijusią su energiškai efektyvia statyba. Šiandien į sertifikuoto pasyvaus namo eksperto vardą pretenduos apie dvi dešimtis projektuotojų, architektų ir kitų specialistų.

„Dar nėra buvę tokios energiškai efektyvios statybos ekspertų paklausos, kaip dabar“, – pastebėjo Passivhaus instituto Dramstade atstovas Wolfgangas Hasperas. „Tuo pačiu metu, statybų užsakovai (pastatų savininkai), prieš sudarydami sutartis, vis dažniau ima reikalauti įrodymų, patvirtinančių specialistų išmanymą“. Nacionalinės Pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis, taip pat sako, kad Lietuvoje šių specialistų poreikis auga: „Lietuva nėra išimtis nei Europos, nei pasaulio kontekste. Tačiau kaip ir visom postsovietinėms šalims yra būdingas nepasitikėjimas kompetenciją įrodančiais dokumentais. Todėl dažniausiai prašoma rekomendacijų iš įgyvendintų objektų. Manau, ši situacija laikui bėgant pasikeis ir tokių institucijų, kur gavusių teigiamą įvertinimą mokinių skaičius viršija vos 50 proc. visame pasaulyje (siekiant atrinkti geriausius), sertifikatai bus vertinami įvertinti ir plačiai pripažinti. Kita vertus, jau dabar tokių specialistų Lietuvoje yra trūkumas“.

2007 metais pirmą kartą pristatyta Sertifikuoto pasyvaus namo planuotojo kvalifikacija dabar jau įsitvirtinusi tarptautiniu mastu. Tai įrodo, kad sertifikatų savininkų kompetencija yra atsakingai tikrinama nepriklausomo instituto. Tai užsakovams suteikia žymiai didesnį stabilumą saugumo jausmą ir požiūriu,užtikrinant, kad pastatai, kurie vadinami pasyviais, tikrai atitiks kokybės reikalavimus ir Pasyvaus namo standartą.

Pasyvūs namai tampa veiksmingu bei efektyviu sprendiniu ir standartu vykdant energiškai efektyvią statybą daugelyje šalių. Teisės aktai, kaip antai Europos Pastatų direktyva artimiausiais metais dar labiau sustiprins šią tendenciją.

Laisvanoriškus mokymus, kurių dalyviai yra ruošiami Sertifikuoto pasyvaus namo planuotojo ar konsultanto statusui gauti, šiuo metu siūlo apie 60 institucijų visame pasaulyje, tarp kurių yra ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija. Kursą išklausę mokymų dalyviai laiko egzaminą raštu, o jį išlaikiusieji yra sertifikuojami. Egzamino dokumentus Pasyvaus namo institutas pateikia centralizuotai. O išlaikytas egzaminas yra vertinamas trijų vertintojų: pirminį vertinimą atlieka du vietiniai ekspertai, po to vertinimas perduodamas Passivhaus institutui, kur vertinimas atliekamas taip pat dviem lygiais. Siekiant gauti pasyvaus namo specialisto sertifikatą vietoje rašto egzamino, gali būti pateikiama Pasyvaus namo projekto ataskaita – realaus pastato atitinkančio Pasyvaus namo standartą projektas.

Būtina sąlyga norint įgyti pasyvaus namo planuotojo sertifikatą yra nustatyta kvalifikacija leidžianti pareiškėjui svarankiškai projektuoti statinius ar technines pastatao sistemas, pavyzdžiui, architekto ar inžinieriaus kvalifikacija. Tiems kurie neturi tokio išsilavinimo, galima įgyti Pasyvaus namo konsultanto pažymėjimą. Tačiau nesvarbu ar dizaineris, ar konsultantas, sertifikato savininkas kas penkerius metus privalo pateikti įrodymu, kad gautos žinios buvo panaudotos praktiškai, pateikdami pranešimus ir ataskaitas apie sumodeliuotus bei pastatytus pasyvius pastatus. Visų sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų ir konsultantų sąrašą Lietuvoje rasite čia: http://www.pasyvuspastatai.lt/pasyvus-namas/pasyvaus-namo-planuotojai/

Daugiau kaip trečdalis visos suvartojamos energijos išsivysčiusiose šalyse yra skiriama pastatų eksploatacijai, ir didžioji dalis jos eikvojama šildymui. Pasitelkus Pasyvaus namo koncepciją šių sąnaudų poreikis gali būti sumažintas iki 90 %. Likęs energijos poreikis gali būti lengvai kompensuojamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Šis standartas ne tik patrauklus ekonomiškai, bet ir reikšmingas indėlis į energetikos revoliuciją ir klimato apsaugą.